Vilniaus universiteto Profesinės sąjungos

ĮSTATAI

 

1. BENDRIEJI NUOSTATAI

1.1. Vilniaus universiteto Profesinė sąjunga (toliau profsąjunga) įsteigta institucijos darbuotojų darbo, ekonominėms ir socialinėms teisėms bei interesams ginti įregistruota
pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymą.

1.2. Profsąjunga veikia remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais aktais, Institucijos statutu ir šiais įstatais ir turi LR Darbo kodekso, LR Profesinių sąjungų
įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises ir veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę.

1.3. Profsąjunga, nustatyta tvarka įregistravusi šiuos įstatus, yra juridinis asmuo, turintis ar valdantis turtą įstatymų nustatyta tvarka. Profsąjunga pagal savo prievoles atsako tik jai
nuosavybes teise priklausančiu turtu. Profsąjungos tikslas – atstovauti ir ginti darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus, tenkinti viešuosius
interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą. Profsąjunga savo veikloje nesiekia pelno. Profsąjunga siekdama šiuose įstatuose numatytų tikslų gali užsiimti leidybine, gamybine- ūkine veikla, gali turėti savo antspaudą, sąskaitą banke bei kitus rekvizitus.

1.4. Profsąjungos adresas: LT-01108 Vilnius, A. Goštauto g. 12, elektroninis paštas: profsajunga@cr.vu.lt.

1.5. Profsąjungos veiklos laikotarpis – neribotas.

1.6. Profsąjunga yra įmonės profesinė sąjunga, veikianti įmonėje – Vilniaus universitete.

2. PAGRINDINIAI PROFSĄJUNGOS VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS RŪŠYS

2.1. Profesinės sąjungos veiklos sritis yra: darbuotojų profesinių darbo, ekonominių, socialinių teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas individualiuose bei
kolektyviniuose darbo santykiuose, savo narių bei kitų darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, kita panaši veikla, siekiant padėti darbuotojams apginti savo
interesus.

2.2. Profsąjungos veiklos tikslai:

2.2.1. Atstovauti ir ginti darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus individualiuose darbo santykiuose Lietuvos Respublikos Profesinių
sąjungų įstatymo numatytomis priemonėmis;

2.2.2. Atstovauti darbuotojus kolektyviniuose darbo santykiuose;

2.2.3. Kolektyvinėse derybose siekti teisingo apmokėjimo už darbą, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, geresnių darbo sąlygų ir darbo santykių
stabilumo;

2.2.4. Padėti savo nariams tinkamai apginti savo pažeistas teises;

2.2.5. Skatinti socialinę partnerystę su kitu socialiniu partneriu – darbdaviu;

2.2.6. Prieinamomis priemonėmis prisidėti prie socialinės apsaugos ir darbo sistemos
tobulinimo:

2.2.6.1. teikiant pasiūlymus valstybės institucijoms;

2.2.6.2. rengiant ir dalyvaujant valstybinės ir tarptautinės reikšmės projektuose;

2.2.7. Vykdydama savo veiklą profsąjunga turi tokias LR Darbo kodekso ir Profesinių sąjungų įstatymo numatytas teises:

2.2.7.1. sudaryti kolektyvines sutartis, kontroliuoti jų vykdymą;

2.2.7.2. teikti pasiūlymus darbdaviui dėl darbo organizavimo įmonėje prisidedant prie (konkrečių) mokslo krypčių (jų šakų) plėtojimo planų kūrimo bei jų
įgyvendinimo;

2.2.7.3. rūpintis institucijos, kitų institucijų mokslininkų profesiniu pasirengimu, remiant jaunų mokslininkų kūrybinę veiklą, teikiant perspektyviems mokslo
darbuotojams informacinę, mokslinę metodinę, pagal galimybes ir materialinę paramą;

2.2.7.4. ginti mokslininkų, kitų darbuotojų atliktų darbuotojų autorines teises, siūlyti reikšmingus mokslo darbus premijavimui, kitokiam įvertinimui ar paskatinimui;

2.2.7.5. teikti rekomendacijas bei pasiūlymus institucijos, kitų institucijų vadovybei aktualiais mokslo, studijų, technologijų, taip pat teisės ir socialiniais klausimais;

2.2.7.6. prisidėti prie asociacijų, su kuriomis sudarytos bendradarbiavimo sutartys, programose numatytos veiklos įgyvendinimo;

2.2.7.7. teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms;

2.2.7.8. vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę;

2.2.7.9. saugoti darbuotojų teises sudarant ir vykdant įmonės pirkimo-pardavimo, verslo ar jo dalies perleidimo sandorius, koncentruojant rinkos struktūras ir
reorganizuojant įmones;

2.2.7.10. vadovaujantis LR Darbo kodekso 47 straipsniu nemokamai gauti informaciją iš darbdavio apie jo socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas
permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį;

2.2.7.11. skųsti teismui darbdavio ir jo įgaliotų asmenų sprendimus bei veiksmus, prieštaraujančius teisės normoms, sutartims ar pažeidžiančius atstovaujamo asmens
teises;

2.2.7.12. teikti pasiūlymus valstybinės valdžios ir valdymo organams dėl norminių aktų darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais priėmimo, pakeitimo ar
panaikinimo;

2.2.7.13. atstovauti savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka ginti savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose tame tarpe visose Lietuvos
Respublikos Teismo institucijose;

2.2.7.14. iš valstybės organų ir organizacijų turi teisę gauti savo veiklai reikalingą informaciją darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais, kurią valstybės organai
ir organizacijos privalo pateikti įstatymų numatytais terminais;

2.2.7.15. siūlyti traukti atsakomybėn pareigūnus, kurie pažeidžia darbo įstatymus, neužtikrina saugių darbo sąlygų, nevykdo kolektyvinės sutarties ar kitokių
tarpusavio susitarimų;

2.2.7.16. rengti susirinkimus, taip pat įstatymų nustatyta tvarka organizuoti mitingus, demonstracijas ir kitus masinius renginius.

3. PROFSĄJUNGOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

3.1. Profsąjungos nariais gali būti dėstytojai, mokslininkai, kiti darbuotojai, dirbantys mokslinį ir/arba pedagoginį, mokslinių paslaugų ar tam reikalingą pagalbinį darbą ir mokantys nario mokestį. Nariai rėmėjai gali būti visi kiti, tarp jų ir į pensiją išėję buvę institucijos darbuotojai, kurie domisi kolektyvo darbu, moraliai ir materialiai remia profsąjungą bei jos veiklą. Profsąjungos nariais gali būti juridiniai asmenys – VU struktūrinių padalinių profesinės sąjungos, veikiančios pagal savo įstatus ir VU profesinių sąjungų veiklos reglamentą. Šių profesinių sąjungų nariai taip pat yra ir VU Profesinės sąjungos nariai.

3.2. Į profsąjungą įstojama pateikus raštišką prašymą vienai iš struktūrinių padalinių profsąjungų, esančių VU Profesinės sąjungos nare arba tiesiogiai VU Profesinės sąjungos
pirmininkui. Sprendimą dėl nario priėmimo priima prašymą priėmęs profsąjungos pirmininkas. Atsisakyti priimti į profsąjungą galima tik tuo atveju, jei asmuo pagal įstatus negali būti profsąjungos narys arba yra pakankamo pagrindo įtarti, kad įmonės darbuotojas būdamas profsąjungos nariu savo veikla sąmoningai kenks profsąjungos interesams ar kompromituos ją. Profsąjungoje galima slapta narystė.

3.3. Iš profsąjungos išstojama pateikus raštišką prašymą struktūrinio padalinio ar VU profesinės sąjungos pirmininkui be atskiro profsąjungos valdymo organų sprendimo. Narystė
profsąjungoje nesibaigia nutrūkus nario darbo santykiams su įmone, jei nėra kitokio profsąjungos nario prašymo. Nutarimą dėl narių ir narių rėmėjų pašalinimo iš profsąjungos
priima visuotinis narių susirinkimas 2/3 narių sprendimu. Pašalinimo pagrindu gali būti nario mokesčio nemokėjimas už dvejus praeitus kalendorinius metus.

3.4. Profsąjungos nariai turi šias neturtines teises:

3.4.1. dalyvauti profsąjungos narių visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose) su sprendžiamojo balso teise. Kiekvienas profsąjungos narys turi vieną balsą;

3.4.2. būti išrinktas į profsąjungos valdymo organus;

3.4.3. gauti visą informaciją apie profsąjungos veiklą;

3.4.4. teikti siūlymus visuotiniam profsąjungos narių susirinkimui (konferencijai), valdybai ir pirmininkui visais profsąjungos veiklos klausimais. Siūlymą gavęs profsąjungos
valdymo organas privalo jį apsvarstyti ir priimti dėl jo sprendimą.

3.5. Profsąjungos narys turi šias pareigas:

3.5.1. vykdyti šių įstatų reikalavimus;

3.5.2. mokėti visuotinio profsąjungos narių susirinkimo nustatyto dydžio nario mokestį.Mokesčio dydis priklauso nuo to, ar profsąjungos narys yra juridinis ar fizinis asmuo. VU struktūrinių padalinių profesinės sąjungos pačios nustato narystės mokestį;

3.5.3. informuoti profsąjungos pirmininką apie savo asmens duomenų pasikeitimą;

3.5.4. sąžiningai ir protingai naudotis savo teisėmis.

3.6. Profsąjungos narys, jei jis yra fizinis asmuo, savo pareigą mokėti nustatyto dydžio nario mokestį įvykdo pateikdamas darbdaviui prašymą išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio nario mokestį ir jį pervesti profsąjungai. Slaptos narystės atveju, toks narys gali mokėti nario mokestį asmeniškai, pateikęs profsąjungai atitinkamą prašymą, kuriame nurodo savo darbo užmokesčio dydį.

4. PROFSĄJUNGOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR VALDYMAS

4.1. Profsąjungos visuotinis narių susirinkimas (konferencija) yra aukščiausias profsąjungos valdymo organas.

4.2. Profsąjungos kolegialus valdymo organas yra profsąjungos valdyba.

4.3. Profsąjungos vienasmenis valdymo organas yra profsąjungos pirmininkas.

4.4. Profsąjungos padaliniai – VU struktūrinių padalinių profesinės sąjungos, veikiančios pagal savo įstatus ir VU profesinės sąjungos veiklos reglamentą.

Visuotinis susirinkimas (konferencija)

4.4. Visuotinis profsąjungos narių susirinkimas kviečiamas valdybos ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Neeilinis susirinkimas yra šaukiamas ne mažiau 1/3 narių pageidavimu. Visuotinis profsąjungos narių susirinkimas gali vykti ir elektroniniu būdu.

4.5. Visuotinio susirinkimo (konferencijos) kompetencija

4.5.1. keisti ir pildyti įstatus;

4.5.2. dvejiems metams rinkti ir atleisti iš pareigų valdybos narius, pirmininką bei revizijos komiteto narius;

4.5.3. tvirtinti metinę pirmininko ataskaitą ir, jei tokia sudaroma, finansinę atsakomybę.

4.5.4. priimti nutarimą likviduoti ir reorganizuoti profsąjungą;

4.5.5. steigia profsąjungos komisijas ir tvirtina jų darbo reglamentus;

4.5.6. nustato profsąjungos veiklos kryptis;

4.5.7. nustato nario mokesčio dydį;

4.5.8. steigia ir suformuoja kitus darbuotojų atstovaujamuosius profsąjungos organus;

4.5.9. gali priimti nutarimus bet kokiais kitais profsąjungos veiklos klausimais.

4.6. Visuotinis susirinkimas (konferencija) sprendimus priima paprasta dalyvaujančių narių balsų dauguma. Sprendimai dėl profsąjungos įstatų keitimo, likvidavimo ir reorganizavimo priimami 2/3 balsų dauguma. Visuotiniame susirinkime (konferencijoje) rašomas protokolas pagal CK 2.90 ir 2.91 str. nustatytas taisykles, į jį įrašomi priimti nutarimai.

4.7. Visuotinis susirinkimas, nepriklausomai nuo jo vedimo būdo, teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau 1/3 profsąjungos narių.

4.8. Jei į visuotinį susirinkimą (konferenciją) nesusirenka reikiamas nutarimams priimti narių skaičius, ne vėliau kai per dvi savaites šaukiamas pakartotinis visuotinis susirinkimas
(konferencija), kuris gali priimti nutarimus nepriklausomai nuo dalyvaujančių narių skaičiaus, bet tik pagal neįvykusio visuotinio susirinkimo (konferencijos) darbotvarkę.

4.9. Visuotinį susirinkimą (konferenciją) organizuoja profsąjungos pirmininkas. Visuotinio susirinkimo (konferencijos) šaukimo teisę turi profsąjungos pirmininkas, valdybos nariai ir ne mažiau kaip ¼ visų profsąjungos narių. Profsąjungos pirmininkas privalo informuoti profsąjungos narius apie visuotinio susirinkimo (konferencijos) laiką, vietą, būdą ir darbotvarkę ne vėliau kaip likus dviem savaitėm iki visuotinio susirinkimo (konferencijos). Sprendimą, ar bus šaukiamas visuotinis susirinkimas ar konferencija ir kokiu būdu jie vyks,
priima valdyba, kuri taip pat nustato konferencijos atstovavimo normas ir delegatų rinkimo tvarką.

Profsąjungos valdyba

4.10. Profsąjungos valdyba yra kolegialus profsąjungos valdymo organas – darbuotojų atstovaujamas organas, – kurį sudaro 5 nariai, renkami visuotiniame susirinkime
(konferencijoje) dviejiems metams. Profsąjungos pirmininkas yra vienas iš valdybos narių.

4.11. Valdyba savo sprendimus priima posėdžiuose, kuriuos šaukia profsąjungos pirmininkas ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Valdyba gali priimti sprendimus, jei posėdyje
dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jo narių. Valdybos sprendimai surašomi pirmininko ir pasirašomi visų jo narių.

4.12. Profsąjungos valdybos kompetencija:

4.12.1. patvirtina valdybos parengtą kolektyvinės sutarties projektą prieš perduodant ją tvirtinti darbuotojų kolektyvui;

4.12.2. valdybos posėdyje išrenka profsąjungos pirmininką, o jam atsistatydinus arba mirus iki visuotinio susirinkimo (konferencijos) skiria laikinai einantį pirmininko pareigas.

4.12.3. priima sprendimą paskelbti streiką ir sudaro streiko komitetą arba pats atlieka šią funkciją;

4.12.4. dalyvauja konsultacijose su darbdaviu, o įstatymų ir kolektyvinėje darbuotojų sutartyje nustatytais atvejais duoda sutikimą darbdavio sprendimui;

4.12.5. priima sprendimus dėl profsąjungos narystės profesinių sąjungų susivienijimuose, šakninėse profsąjungų organizacijose;

4.12.6. priima sprendimus pašalinti iš profsąjungos narį;

4.12.7. gali priimti sprendimus bet kokiais kitais profsąjungos veiklos klausimais, kurie neįeina į visuotinio susirinkimo (konferencijos) kompetenciją.

4.13. Profsąjungos valdybos posėdžiams pirmininkauja išrinktas narys. Valdybos sprendimus priima balsų dauguma.

4.14. Valdybos nariai yra skiriami į komisiją kolektyvinės sutarties projektui paruošti. Valdybos nariai vykdo nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę bei turi
teisę gauti informaciją iš darbdavio apie jo socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį.

Profsąjungos pirmininkas

4.15. Vienasmenis profsąjungos valdymo organas yra profsąjungos pirmininkas. Pirmininkas renkamas dviem metams ir atleidžiamas profsąjungos valdybos. Pirmininkas vadovauja veiklai ir tvarko profsąjungos reikalus, išskyrus atvejus, priskirtus visuotinio susirinkimo (konferencijos) kompetencijai. Pirmininkas yra darbuotojų atstovaujamasis organas.

4.16. Pirmininkas:

4.16.1. valdo profsąjungos lėšas ir kitą turtą bei juo disponuoja;

4.16.2. atstovauja profsąjungą be atskiro įgaliojimo teisme, valdžios bei valdymo
institucijose bei santykiuose su kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis arba įgalioja tai
atlikti kitus darbuotojus;

4.16.3. atstovauja profsąjungos narius jų prašymu teisme, valdžios bei valdymo
institucijose bei santykiuose su darbdaviu bylose dėl darbo teisinių santykių arba įgalioja
tai atlikti kitus darbuotojus;

4.16.4. organizuoja profsąjungos darbą;

4.16.5. vykdo nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę bei turi teisę gauti informaciją iš darbdavio apie jo socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas
permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį;

4.16.6. atstovauja profsąjungą ir jos narius santykiuose su darbdaviu išskyrus klausimus, dėl kurių reikalingas valdybos atstovavimas;

4.16.7. pasirašo profsąjungos siunčiamus dokumentus bei sutartis, kai tam nereikalingas visuotinio susirinkimo (konferencijos) pritarimas;

4.16.8. teikia juridinių asmenų registrui duomenis apie profsąjungą;

4.16.9. sudaro visuotinio susirinkimo (konferencijos) darbotvarkę ir šaukia visuotinį susirinkimą (konferenciją);

4.16.10. siūlo visuotiniam susirinkimui (konferencijai) likviduoti ar reorganizuoti profsąjungą;

4.16.11. duoda sutikimą arba atsisako duoti sutikimą darbdaviui atleisti profsąjungos narius ir skirti jiems drausminę nuobaudą;

4.16.12. priima sprendimą dėl naujų narių priėmimo į profsąjungą;

4.16.13. priima kitus sprendimus dėl profsąjungos veiklos, kurie neįeina į visuotinio susirinkimo (konferencijos) arba valdybos kompetenciją.

4.17. Jei visuotinio susirinkimo (konferencijos) nutarimu sudaroma profsąjungos administracija, pirmininkas tampa jos vadovu ir tvirtina administracijos darbo reglamentą.

4.18. Pirmininkas savo įsakymu turi teisę skirti ne daugiau kaip du pavaduotojus teisiniais klausimais. Pirmininko pavaduotojas teisiniais klausimais turi teisę:

4.18.1. be atskiro įgaliojimo atstovauti profsąjungos narius darbo ginčuose – darbo ginčų komisijoje bei teisme;

4.18.2. be atskiro įgaliojimo atstovauti profsąjungą visose LR Teismo institucijose su visomis teisėmis įstatymų suteiktomis ieškovui (pareiškėjui), atsakovui ar trečiam asmeniui
su teise pareikšti ieškinį ir priešieškinį, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui;

4.18.3. gauti informaciją iš darbdavio apie jo socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį;

4.18.4. vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę;

4.19.5. rengti ir pasirašyti profsąjungos vardu raštus dėl informacijos pateikimo darbdaviui bei valstybės ir savivaldybių institucijoms, o taip pat reikalavimus darbdaviui.

5. FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖS TVARKA

5.1. Profsąjungos finansinę kontrolę vykdo revizijos komisija, susidedanti iš 3 narių, kuriuos renka visuotinis susirinkimas (konferencija) dviejų metų laikotarpiui. Revizijos
komisijos nariais negali būti profsąjungos pirmininkas ar valdybos nariai.

5.2. Revizijos komisija kontroliuoja, kaip įgyvendinami įstatuose nustatyti veiklos tikslai ir uždaviniai, ar lėšos paskirstomos tikslingai bei ar laikomasi įstatymų ir poįstatyminių aktų.
5.3. Revizijos komisija yra atsakinga visuotiniam susirinkimui (konferencijai). Išaiškinus pažeidimus, revizijos komisija turi teisę reikalauti pirmininką sušaukti neeilinį visuotinį
susirinkimą (konferenciją).

5.4. Profsąjungos veiklos patikrinimas vykdomas ne rečiau kaip kartą per metus.

5.5. Valstybės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti profsąjungos veiklą.

6. PROFSĄJUNGOS TURTO, LĖŠŲ PANAUDOJIMO TVARKA

6.1. Profsąjungos lėšų šaltiniai:

1) lėšos iš nario mokesčio;

2) Lietuvos ir užsienio įvairių fondų išskirtos tikslinės lėšos;

3) kitų asmenų suteikta parama;

4) kitos teisėtai įgytos lėšos.

6.2. Profsąjungos turtą sudaro profsąjungos narių ir rėmėjų jai perduotas turtas, kitas teisėtai įgytas turtas. Profsąjungai gali būti neatlygintinai perduotas turtas panaudos pagrindais.

6.2. Pirmininkas turi teisę atidaryti banke profsąjungos sąskaitą ir vienasmeniškai ja disponuoja.

6.4. Kiekvienų ūkinių metų pradžioje visuotinis susirinkimas (konferencija) gali tvirtinti praėjusių metų finansinę atskaitomybę, teikiamą pirmininko.

6.5. Profsąjunga gali būti paramos gavėja, o taip pat teikti paramą valdybos nustatyta tvarka.

6.6. Profsąjungos ūkiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, pirmųjų ūkinių metų pradžia yra profsąjungos įregistravimo data.

7. PROFSĄJUNGOS REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

7.1. Profsąjunga reorganizuojama arba likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka.

7.2. Profesinės sąjungos reorganizavimas – tai profesinės sąjungos, kaip juridinio asmens, pabaiga be likvidavimo procedūros. Reorganizuotų profesinių sąjungų visų teisinių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant naujai įsteigtos ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą profesinės sąjungos. Profsąjunga gali būti reorganizuojama jungiant ir skaidant profsąjungas.

7.3. Profsąjungos reorganizavimo sąlygas rengia pirmininkas. Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti ir po reorganizacijos veiksiančių profesinių sąjungų įstatų
projektai. Reorganizavimą tvirtina visuotinis susirinkimas (konferencija).

7.4. Profsąjungos likvidavimo pagrindas gali būti visuotinio susirinkimo (konferencijos) nutarimas arba teismo sprendimas. Institucija, nutarusi likviduoti profsąjungą, skiria likvidatorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos visuotinis susirinkimas (konferencija), valdyba ir pirmininkas netenka įgaliojimų, o jų funkcijas atlieka likvidatorius.

7.5. Likviduojama profsąjunga sumoka visas skolas ir atsiskaito su biudžetu, likęs jos turtas paskirstomas sprendimą likviduoti profsąjungą priėmusios institucijos nustatyta tvarka,
nepažeidžiant galiojančių įstatymų.

7.6. Apie profsąjungos likvidavimą paskelbiama viešai vieną kartą respublikiniame dienraštyje ir pranešama raštu visiems kreditoriams.

8. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8.1. Įstatų pakeitimus ar papildymus tvirtina Visuotinis susirinkimas (konferencija) 1/3 dalyvaujančių profsąjungos narių dauguma. Įstatų pakeitimai ar papildymai įsigalioja nuo jų
įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka dienos.

8.2. Visi šiuose įstatuose neaptarti profsąjungos veiklos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

 

Pirmininkas

Profsajungos nuostatus PDF formatu galite parsisiųsti čia.

Close Menu